paspirkas

paspir̃kas sm. (2) žr. paspyris: 1. Lel Prie žardo buvo pristatyta daug ilgų paspir̃kų Ds. Nunešk paspirkùs ir paspirk obelį Ds. ^ Stovi kai paspirkas LTR(Ds). 2. Ligi jis paspir̃ko sulaukė, ir namai apdegė Č. Gera jam pūstis, kai paspir̃ko gauna Rk. Nesulauks iš tokio sūnaus jokio paspir̃ko Ds. ║ Užaugs sūnus, ir bus tėvui paspir̃kas Užp. Užsiauklėjai jau paspir̃ką, gali ir pagulėt Ds. Nors ir maža duktė, bet jau nebemažas paspir̃kas Ds. Misli[j]au, turėsiu senõs dienelės kokį paspirką – nebėra mano dukrelės, ui, ui, ui! (rd.) Dkk. ║ pavaduojantis, leidžiantis susitaupyti dalykas (apie valgį): Bulvės labai didelis duonai paspir̃kas Ds.